Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Jaunimo reikalų agentūra (toliau – Agentūra) administruoja Alternatyvios krašto apsaugos tarnybos įgyvendinimą.

Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio, kuris dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali vykdyti tarnybos, susijusios su ginklų, specialiųjų priemonių ar prievartos naudojimu, kaip konstitucinė prievolė atliekama krašto apsaugos tarnyba.

Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos trukmė – 12 mėnesių.

Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba (toliau – AKAT) atliekama:

1. valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose;
2. viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose, kurios veikia asmenų su negalia apsaugos, socialinės atskirties mažinimo, švietimo ir kultūros skatinimo, humanitarinės pagalbos teikimo, sveikatos apsaugos, pilietinio ugdymo srityse, dirbant visuomenei naudingą darbą, nesusijusį su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu (toliau – viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos).

Valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų bei Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kuriose atliekama AKAT, sąrašą tvirtina Jaunimo reikalų agentūra pagal paraiškas, kurias nustatyta tvarka pateikia viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos ar valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, pageidaujančios, kad jose būtų atliekama AKAT, ir vykdančios veiklas, atitinkančias AKAT poreikius.

• Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas
• LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2026 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. A1-72 „Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo įgyvendinimo“
• Valstybės ir savivaldybių įstaigų sąrašas, kuriose galima atlikti alternatyvią krašto apsaugos tarnybą